Draugauti – tai padėti, kuo gali - Žemaitijos skautų organizacija
Archyvas

Draugauti – tai padėti, kuo gali


Paskutiniąją liepos mėnesio savaitę
Renave buvo įgyvendinamas Mažeikių rajono katalikių moterų draugijos ir
Žemaitijos skautų organizacijos bendras projektas ,,Noriu būti draugu“. Projektu
buvo siekiama: gerinti kokybišką Mažeikių
miesto ir rajono vaikų ir jaunimo užimtumą, nusikalstamumo prevenciją; ugdyti
projekto dalyvių gebėjimą draugauti ir būti draugiškais visiems visuomenės
nariams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties; ugdyti projekto dalyvių
kūrybiškumą, savarankiškumą ir gebėjimą išgyventi gamtoje; ugdyti projekto
dalyvių pilietiškumą ir tautiškumą; stiprinti kartų bendravimą ir
bendradarbiavimą.
        Visą
savaitę projekto dalyviai stovyklavo gamtoje, pamiršę minkštas lovas ir net
kompiuterius. Pirmąją stovyklavimo dieną, po įsikūrimo, vakare vyko šv. Mišios,
kurias aukojo kunigai A. Sabaliauskas ir A. Mačius. Kitą dieną stovykla dar
buvo gražinama toliau, jaunuoliai, kurie stovyklavo pirmą kartą, iš skautų
galėjo pasimokyti įvairių gudrybių statant įvairius statinius. Taip pat
stovyklautojai Raudonojo Kryžiaus savanorių dėka pagilino savo praktines žinias
apie pirmosios pagalbos suteikimą, išmoko kelis naujus mazgus ar kaip sužinoti,
koks bus oras. Vakarais prie laužų vyko vaidinimai, žaidimai, skatinantys
jaunuolių kūrybiškumą, draugiškumą. Stovykloje dažnai skambėjo giesmės ar
dainos – būta jų ir linksmų, ir liūdnų, kviečiančių susimąstyti. Neapsieita be lietuvių
liaudies, partizanų dainų visos stovyklos metu bei liaudiškų šokių vakaro,
skambant gyvai muzikai. Vieną vakarą prie laužo šilta buvo ne tik dėl jo
skleidžiamos šilumos, bet ir dėl vakaro svečių – Linos ir Arūno Raudonių, kurie
padovanojo jaunuoliams ne vieną dainą ir giesmę, bet ir savo pasakojimus apie
tikėjimą ir draugystę jų gyvenime.
        Į
stovyklą buvo pakviesti vyresnės kartos atstovai, su kuriais jaunuoliai diskutavo
tikėjimo, savigarbos, meilės artimui, smurto, pilietiškumo ir kitais
klausimais. Ypač daug klausimų sulaukė ateitininkas ir politikas Paulius
Auryla, buvęs profesionalus sportininkas Laurynas Jacevičius. Projekto dalyviai
ne tik diskutavo, bet ir realiais darbais prisidėjo prie Renavo dvaro parko
tvarkymo. Renavo rūmuose stovyklos dalyviai surengė koncertą, į kurį atvyko ir stovyklautojų
artimieji. Paskutinę dieną projekto dalyviai dalyvavo trasoje, kur jų laukė
įvairūs kūno ir proto ištvermės išbandymai, o svarbiausias buvo komandinis
darbas ir draugiškumas vienas kitam, nes įveikti trasą buvo galima tik  grupėmis. Vakare stovyklautojai, eidami
Šviesos keliu,
apmąstė visa tai, ką patyrė stovyklos metu
ir dar labiau sustiprino tarpusavio ryšį tuo keliu keliaudami ne po vieną, o
grupelėmis, ir stotelėse dalindamiesi savo išgyvenimais ir įspūdžiais bei
dėkodami Dievui už šią stovyklą.
        Stovyklautojai
namo išvyko nubraukę ne vieną ašarą, kuri nuriedėjo dėl to, kad laikas prabėgo
taip greitai ir jau reikia išsiskirti su tais, kurie beveik savaitę dalijosi su
tavimi viskuo – šiltu megztiniu, kai šalta, o tavasis jau šlapias, gera
nuotaika ir šypsena, kai oras nelepina, patirtimi, draugyste ir patarimu – tam,
kad tau šioje žemėje būtų gyventi geriau ir prasmingiau. Draugauti – tai
padėti, kuo gali…

Nuotraukų autorės – Augustė Labenskytė ir Ilona Jasaitienė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *