Jaukumas, šiluma, gėris - lapkričio 1- oji - Žemaitijos skautų organizacija

Jaukumas, šiluma, gėris – lapkričio 1- oji

Jaukumas, šiluma, gėris – lapkričio 1 – oji

  Turbūt ne vienas žmogus lapkričio mėnesio pirmąsias dvi dienas prisimena savo jau iškeliavusius artimuosius, juos aplanko ir uždega kelias žvakeles. Turbūt ne vienas žmogus tais vakarais mėgsta ramiai vaikščioti po “mažų žiburėlių miestelį“. Turbūt ne vienas žmogus tais vakarais susimąsto, kodėl dalis to “miestelio“ skendi tamsoje. Ir turbūt ne vienas žmogus tą tamsą nori paversti šviesa, uždegdamas žvakę…
Daugiau nei prieš aštuonerius metus du broliai Akmenėje taip pat susimąstė ir jau kitais metais į “miestelį“ atėjo nešini žvakėmis, kurias degė ant vienišų, tamsių ir apleistų kapų. Dar po metų jie atėjo ne vieni- su būreliu brolių ir sesių. Ir taip, metai iš metų, jie vis ėjo, kvietė kitus eiti kartu ir eidami nešė šviesą bei taip rūpinosi savo Artimu. Maldoje prisiminė ir į šį pasaulį negalėjusius atkeliauti vaikus, ir dėl Tėvynės žuvusius. Po kelių metų (2006) tokia iniciatyva atkeliavo ir į Šiaulius. Tuomet šviesą dalijo ne tik Žemaitijos skautų organizacijos nariai, bet ir šeimos bei jaunimo centrų darbuotojai, broliai jėzuitai, Šiaulių vyskupas E. Bartulis, jaunimas. Pamažu tai tapo ir kituose miestuose gyvenančių skautų tradicija.
Šiais metais “miestelius“ Mažeikiuose, Ventoje, Sedoje, Akmenėje, Kuršėnuose, Šiauliuose ir Vilniuje aplankė – žvakučių uždegimo akcijoje dalyvavo daugiau nei 120 skautų ir jaunų žmonių. Džiugu, kad šiais metais prisijungė ir Lietuvos skautų sąjungos, ir Lietuvos skautijos broliai ir sesės. Džiugu ir tai, kad Tu, uždegęs žvakę – savo rūpestį, maldą ir šilumą dovanojęs užmirštam, pats iš tikrųjų buvai apdovanotas nepalyginamai daugiau! Tuo, ką žodžiais apsakyti būtų gan sunku.
„Atkreipk akis į mažus dalykus, nes jie – didelių dalykų pradžia.“ Juk iš tikrųjų viskas prasideda nuo mažų dalykų, nuo mažos liepsnelės, ir kiekvienas, kasdieną prisimenantis tai, gali pasaulį padaryti vis gražesnį ir šiltesnį. Argi ne taip?
sesė Dovilė
Žemaitijos skautų organizacija

 

  Jaukumas, gėris, šiluma, broliai ir sesės kartu…
Daug žmonių ėjo, daug praėjo…
Mes susitikome, kad rastume, kas buvo užmiršta ar užleista. Visi kartu keliavome per nuostabiu vakaro grožiu dvelkiančias ir šviesumu spindinčias Antakalnio kapines. Ieškojome kapų ant kurių nėra uždegtų žvakučių. Radome jų tikrai daug. Daugelis jų buvo padaryti prieš II – ąjį pasaulinį karą. Daug rusų, lenkų, atrodo buvo ir žydų palaidotų ten. Idomu, koks tų žmonių likimas… Kokia gi jų istorija?
Neišdildomas jausmas atsirasdavo viduje matant kaip įžiebdami šviesą ant kapų jiems tarsi suteikiam dvasią, pripildom juos jaukumo ir paliekam ten kartu dalelę savęs. Buvome pilni šilumos, kurią norėjome dalintis su kitais.
Kartu dalyvavo šio renginio iniciatoriai Žemaitijos skautai. Smagu, kai galime patirti bendrystę kartu su kitų organizacijų skautais. Daugiau tokių pasibuvimų! Daugiau noro būti kartu ir daryti gerus darbus.
Ačiū, kad buvot. Tikrai gera jausti šilumą iš brolių ir sesių nešant gėrį kartu!

brolis Vydūnas
             Lietuvos skautų sąjunga 

  Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją Vėlinės.
Pirmadienį, lygiai 19.00 judėjome link kapinių. Tūkstančiai švieselių Akmenės kapines pavertė neįtikėtinai jaukia vieta.
Visų nuostabai ir džiaugsmui tuščių, neaplankytų kapų buvo vienetai. Uždegėme žvakę ant kunigo, teologijos daktaro, kalbininko, vertėjo K. Kasakausko kapo. Sukalbėjome maldelę už mirusius ir grįžome prie gimnazijos. Nors sušalusius delnus teko šildyti arbatos puodeliu – visų akcijoje dalyvavusių skautų širdyse degė liepsnelės.
 sesė Neda
             ŽSO Akmenės „Piligrimo“ drgv. 

  Ši akcija yra viena iš mistiškiausių ir nuostabiausių, stiprinanti mūsų, sesių ir brolių, bendrystę. Be to yra malonu daryti gera kitam žmogui, nesvarbu, kad ir mirusiam… Tikiu, kad jo dvasia vis vien jaučia mūsų siunčiamą gėrį.
             sesė Ingrida
             ŽSO Sedos „Medeinos“ drgv. 

  … jaučiau nostalgiją ir tokią šilumą, ten toj vietoj. Gera buvo…
brolis Tadas
             ŽSO Mažeikių „Žemynos“ drgv. 

  Buvo nemažai jaunimo, kuris mielai ieškojo pamirštų ir apleistų kapų. Ant kiekvieno degė žvakutes, nei vieno neliko užmiršto.
    sesė Deimantė
            ŽSO Kuršėnų „Perkūno“ drgv. 

Gerai buvo. Visi taip nuoširdžiai, visi susirinkę dėl to paties.
sesė Simona
            ŽSO Ventos „Šv. Pranciškaus“ drgv.

  Ramybė sklandė ore. Aš nuo vaikystės lapkričio 1- osios naktį eidavau į senąsias kapines, man tai kaip vaikystės pratęsimas… Man buvo gera ir ramu. Rimtis jaunesniųjų veiduose bylojo apie akcijos reikšmingumą, buvo gera daryti gera. Apleistų kapelių „apšvietimas“ tokią naktį buvo tarsi pareiškimas, kad mums ne visvien. Mums rūpi artimas…

       sesė Laima
            ŽSO Šiaulių „Šv. Jurgio“ drgv.

IR, NE TIK ŽODŽIAI…
2006 metais Šiauliuose

Šiais metais Akmenėje…

 

 


 

Sedoje

 

 

 Ventoje

 

Vilniuje

 

 

 

 Ačiū, kad buvote!

 

   

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *