Kaip ir kiekvienais metais vieną kovo mėnesio šeštadienį skiriame Žemaitijos skautų organizacijos narių visuotiniam suvažiavimui. Tad nieko nelaukdami ir šiais metais visi patraukėme Mažeikių link. Mūsų buvo nei daug, nei mažai – apie 60 J. Mus pasitiko daug gražiai atrodančių skautų ir skaučių, o nuotaika buvo gera tiek organizatorių, tiek dalyvių, manyčiau.
Suvažiavimas prasidėjo kaip visuomet vyriausiojo skautininko kalba, o po to valdybos narių ataskaitomis. Buvo šaunu stebėti, jog per metus buvo nuveikta tikrai nemažai darbelių mūsų organizacijos naudai: tiek užbaigti rašyti nuostatai, tiek pagerėję santykiai su kitomis skautiškomis organizacijomis… taip pat buvo šaunu stebėti besidominčius ir  į diskusijas įsitraukiančius skautus, kurių klausimai priversdavo suklusti ne tik valdybos narius, bet ir jau bepradedantį užsnūsti neaktyvų klausytoją. Po ilgai trukusių ataskaitų, prasidėjo pertrauka, kurios metu turėjome progą užkrimsti savo atsivežtais užkandžiais, išgerti šiltos arbatos ir galiausiai pabendrauti su sesėmis bei broliais. Antroji suvažiavimo dalis buvo skirta mūsų ateities planams. Beveik visi klausimai, o galbūt net ir visi, taip ir nebuvo išspręsti, o liko atidėti kitiems suvažiavimams. Išsiplėtojančios diskusijos dėl tam tikrų klausimų, leido suprasti, jog sprendimai negali būti priimami per vieną valandą, tam reikia daugiau laiko. O jau ir patys jautėmės ne per geriausiai.
Šis suvažiavimas buvo naudingas kiekvienam skautui. Per jį kiekvienas galėjome suprasti, jog prie mūsų organizacijos kūrimo bei tobulinimo turime prisijungti kiekvienas iš mūsų. O kad stengtis dar turime kur ir parodė šis 2010 metų suvažiavimas.