Adventiniai vakarai
(gruodžio 2,9,16)
Advento laikotarpiu
eiliniai dalykai tampa simboliu. Nuo seno yra įprasta žvelgti į tam
tikrus daiktus per artėjančios šventės prizmę. Vis menkiau suvokiant
papročio rekšmę, tolstant nuo esminių dalykų, tie daiktai tampa vis
puošnesni, praranda savo prasmę, keičia formą ir pavidalą. Vainikas
tampa madinga puošmena, derinama prie kambario erdvės kolorito ir t.
t….
Siekdami suvokti
tikrąją adventinio laikotarpio reikšmę, kartu su Šiaulių vyskupijos
jaunimo centru, suorganizavome tris sekmadieninius pasisedėjimus. Jų
metu stengiamės pajusti ramybės džiaugsmą, kurį dažnai pamirštame per
savo nuolatinį bėgimą. Šių susitikimų dėka, mes supratome tikrąją Kalėdų
reikšmę, turėjome puikią progą pasidalinti savo pastebėjimais su
kitais žmonėmis, klausėmės Jėzaus laiško, kuris mus privertė suprasti,
kad Kalėdos- ne dovanų metas… O vėliau net ir turėjome progą parašyti
Jėzui atsakymą. Vieną vakarą klausėmės br. Algimanto ir žiūrėjome
skaidres, kitą – giedojome giesmes, bandėme paprastuose daiktuose
įžvelgti nepaprastą adventinę simboliką, paskutinį vakarą žiūrėjome
filmą “Kristaus gimimas”. Po visų pasisedėjimų mūsų laukdavo karšta
arbata ir skanūs sausainukai. :] Dar šiek tiek pabuvę
išsiskirstydavome… Kai kurie keliaudavo į namus ir juose padovanodavo
savo namiškiams parsineštą šilumą, kiti keliaudavo į vakarines jaunimo
Mišias šv. Ignaco bažnytėlėj….
Nesusilaukėme didelio
žmonių dėmesio, bet atėjo tie žmonės, kuriems tai tikrai buvo įdomu,
tie žmonės, kurie žvelgia giliau, ne vien į kasdienybę…
Sesė Renata