Archyvas

„Ėjau, einu ir eisiu“

Ėjau, einu ir eisiu – tokiais žodžiais Žemaitijos skautų organizacija pradeda savo 30-metį. Kaip sako vyresn. sk. Eglė Katkutė – šūkis atspindi kiekvieno buvusio, esamo ir būsimo ŽSO nario kelionę skautybėje.

Ėjau – dar visai neseniai, o gal jau ir prieš visus 2 dešimtmečius kartu su broliais ir sesėmis nesudėjau bluosto prie laužo dainuodamas dainas, mano kojos neretai pavargusios nuo akmenuoto kelio nešė mus į dar vieną nuotykį. Turėjome savo kartos ,,bajerius” ir išdaigas, legendas ir tradicijas. Aš ėjau šiuo keliu. 

Einu – mano dienos nuspalvintos skautų šypsenomis, nesibaigiančiu vilkiukų stūgavimu. Laukiu nesulaukiu skilties sueigų, kuriose galiu augti ir padėti augti kitam. Mano akyse atsispindi stovykloje kylančių vėliavų siluetai, nešantys pasididžiavimą ir jaudulį, o širdis plaka vienu ritmu su dar keliais šimtais brolių ir sesių: aš einu šiuo keliu.

Ir eisiu – jaučiu savy troškimą ir asmeninį pasižadėjimą: tai kelias, kurį pats pasirinkau ir jo pagrindas išklotas meile Dievui, Tėvynei ir artimui. Aš eisiu šiuo keliu.

„Šūkis aprėpia visus ŽSO narius – buvusius ir esamus. Vieni iš jų kažkada dalį kelio ėjo kartu su organizacija, vieni tebeina ir dabar, kiti jau tvirtai pasiryžę sako, kad eis visada. Galbūt ir kiekvienas širdy tai sau tyliai pasakome. Visgi mes niekada nežinome, kas mūsų laukia ateityje: galbūt paėję dalį kelio, mes jo nebetęsime, bet po 5 metų sugrįšime ir vėl eisime. Galbūt tie, kurie dabar tvirtai pasiryžę eiti ir  ateityje, visgi turės ištarti: ėjau šiuo keliu, kai pasakos istorijas savo draugams. Nė vienas nežinome savo kelio vingiavimo, bet kad ir koks jo etapas būtų šiuo metu, kiekvienas gali ištarti dalį ŽSO 30-mečio šūkio: Ėjau, einu ir eisiu! Kad ir kokio kelio etapo atkarpomis buvai kartu – Tu 30 -ies metų ŽSO kelio dalis!  Tikiu, kad ir Žemaitijos skautų organizacija buvo, yra ar bus vertinga ir graži Tavojo gyvenimo dalis.

Šio šūkio mintis keletą savaičių sukosi galvoje. Tikslaus įvykio neprisimenu, bet vieną vakarą po eilinių diskusijų ir laiko su skautais natūraliai atėjo prisiminimai ir suvokimas: mes visi ŽSO dalis, nepriklausomai nuo to ar šiuo metu esame organizacijoje ar ne. Norėjosi ir tokio garbingo jubiliejaus šūkio, kurį galėtų ištarti visi. Daugybė mano draugų ar giminių ėjo šiuo keliu ir aš visąlaik matau pasididžiavimą jų akyse, kai jie pasakoja prisiminimus iš savo skautavimo laikų. Aš ir dabar savo ausyse girdžiu juos džiaugsmingai tariant – „Ėjau“. Kiekvienas turi sukaupęs gražų kraitį prisiminimų ir džiaugiasi, galėjęs dalį savo gyvenimo kelio eiti kartu su ŽSO, nes tai neįkainojama, visokeriopa patirtis. Į šūkį įsipina ir gyvenimo trapumas bei nenuspėjami vingiai – niekada nežinai, kaip pasisuks tavo gyvenimas. Ir galbūt teks nuspręsti šiuo keliu nebeeiti, sustoti, vėliau vėl pratęsti. Tai šūkis toks kartu ir žaismingas bei lyg begalybės ženklas: kad ir kur bei su kuo žingsniuotum – visada kažkuri šūkio frazė atspindės dabartinį tavo santykį su ŽSO. O viena kartą tapęs jos nariu – esi šeimos dalis visada! Tai toks mano ir palinkėjimas visiems ŽSO nariams – eiti ten, kur kviečia Jūsų širdis. O palinkėjimas asmeniškai buvusiems nariams –  šiais metais, kad ir trumpam sugrįžkit pasidžiaugti organizacijos gimtadieniu ir pasidalinkite atsiminimais, esamiems – apsižvalgykite ir įvertinkite tai, ką turite, būsimiems –  pasiryžkite susipažinti su šia šeima“ – ŽSO 30-mečio šūkio autorė vyresn. sk. Eglė Katkutė.