Buvo nyki, tamsi, ir laaabai drėgna žiemos diena. Bet savaitgalis, o tai pakelia nuotaiką. Tad keletas entuziastų (didžiąją dalį sudarė vilkų skiltis ir du pasiklydę kmynai su bebre) patraukė nuo mokyklos miško link. Apsikrovę rogutėmis bei malkomis traukėme per šlapią sniegą, dainuodami skautiškas dainas, kurios ilgai neskambėjo, nes greitai pavargome . Atėjus prie Salduvės piliakalnio, nustebome, nes išvykdome ir daugiau panašių žmonių, kurie ramų šeštadienio rytą su kavos puodeliu iškeitė į pasivažinėjimą rogutėmis. Išbandę visus kalnus, tiek mažus, tiek didelius, šiek tiek užkandę, pradėjome ieškoti vietelės laužui užsikurti. Ilgai nereikėjo ieškoti, patraukėme į savo nuolatinę vietelę. Užsikūrę laužą dar pasimėgavome šilta arbata, pasidžiovėme nuo sniego permirkusias pirštines. Keliese pastatėme sniego senį, keliese jį ir nugriovė… Dar šiek tiek pasėdėję bei pakalbėję, užgesinome laužą ir patraukėme namų link. Ši iškyla buvo paprasta, bet kartu ir labai įdomi, padedanti suprasti, kad net ir nykia dieną galime praleisi ne nykiai.