Linksmavakaris „Kalėdos džiunglėse“ - Žemaitijos skautų organizacija

Linksmavakaris „Kalėdos džiunglėse“

(2008 gruodžio 27-28d.)

 

Kaip ir kiekvienais metais, skautai negali praleisti puikios
progos pabūti ir pašėlti, jau tradicija tapusiame linksmavakaryje.
Šiais metais jis vyko Šiaulių mieste. Ši tema – džiunglės, parinkta ne
šiaip sau. Kaip visi žinome, džiunglėse užaugusio Mauglio istorija
labai siejama su skautišku gyvenimu gaujoje. (Dar prieš pradedant
organizuoti visą renginį, galvoje jau piešėme būsimas džiugliškas
dekoracijas, tokias kaip: palmės, pakabinti bananai su besimėtančiais
mandarinais. Pradžia graži…)
Tai buvo tikrai neeilinis ir nemažas renginys. Susirinko maždaug 60
skautų iš Mažeikių, Ventos, Sedos, Plinkšių ir, žinoma, Šiaulių
draugovių. Taip pat turėjome svečių iš LS. Kaip ir daugelis kitų
skautiškų renginių, jis prasidėjo rikiuote, po kurios visi skautai
pasiskirstę į kelias grupes išbėgo į miestą, ieškoti tam tikrų punktų
kaip paštas, traukinių stotis, turgus, kapinės, Talkšos ežeras, miškas,
vaistinė… (Mat, jie visi buvo nukritę į negyvenamą salą, kurioje
turėjo susirasti tam tikrų gyvybiškai reikalingų daiktų, norint
išsaugoti savo gyvybę). Šią trumpą pažintinę kelionę po miestą užbaigėme
Salduvės parke, kuriame užsikūrėme laužą, pažaidėme kelis žaidimus ir
sudainavome kelias skautiškas dainas… Po visko traukėme atgal į
Stasio Šalkauskio mokyklą, kurioje mūsų laukė, sesės Dovilės ir jos
komandos paruošta, vakarienė. Buvo malonu pastiprinti savo išalkusius
skrandukus.
Linksmiausia buvo dar tik prieš akis. Vakaro programa: dvi prieš
visus besistaipančios ir pasišiaušusios vedėjos (beždžionėlės)J,
daugybė žaidimų, dainų, komandinių kūrybinių užduočių, noriai visur
dalyvaujantys skautai, nerimstantis juokas, trykštantis džiaugsmas…
Ko dar galima norėti??? Bet visi geri dalykai kada nors baigiasi. Po
vakaronės visi susirinkome į miegojimo vietą, kurioje visi pasiskirstę į
grupeles užsiiminėjo įvairiais dalykais kaip stalo žaidimai, gitaros
stygų tampymas, įvairios diskusijos ar šiaip filmukų žiūrėjimas.
Galiausiai, po tam tikro laiko viskas aprimo…
Rytas! Netikėtas švilpukas visus kviečiančius į rytinę mankštą,
skautų ridenimasis iš miegmaišių. Linksmas vaizdelisJJ. Po mažo šoko
visi turėjo laisvo laiko. Papusryčiavus prasidėjo tvarkymasis,
pakavimasis ir ruošimasis namo. Visi jautėsi laimingi (bent jau taip
sakė ir atrodėJ). Tai buvo tikrai linksmas, visus suartinantis, daug
davęs renginys. Nepamiršiu jo organizavimo, tų šaunių akimirkų,
skautiškos pagalbos, bendrystės… Dėkoju visiems dalyvavusiems ir šv.
Jurgio draugovės skautams.

Sesė Renata