Pirmos Džoninės, arba kaip buvom šlapi, kai net nelijo - Žemaitijos skautų organizacija

Pirmos Džoninės, arba kaip buvom šlapi, kai net nelijo

DŽONINĖS!

   Tai turėjo būti skrupulingai suplanuota visuotinė sueiga,
pavadinimu “Džoninės“, bet… Tarybėlės išrinktą dieną, deja, bet lijo,
tad buvo nuspręsta geriau padaryti ekstremalų apmokymų žygelį. Šį žygį
surengė viską mokantis, viską žinantis mūsų broliukas GiedriusJ
Tad tą dieną visi ištvermingiausi rinkosi Saulės laikrodžio
aikštėje ir skrupulingai dėjosi daiktukus į maišelius, kad neduok Dieve
kas nesušlaptų. Deja, bet kai kurie buvo atėję nelabai pasiruošę
išbandymams, tad teko keletą namučio išsiųstiL Bet nieko tokio-bus dar
tų žygių. Tad pirmoji mūsų (tiksliau Antano) užduotis buvo bėgti prie
ežero su mūsų visų kuprinėmis ir jas sumesti į vandenį (žinoma jas
paskandinant). O po to likę atskubėję jas traukėme visas šlapias laukan
ir dėjomės ant nugarų. Šlapia ir šalta net pagalvojus pasidaro,
brrrrr…. O tada buvo klausimas „Kas turite degtukų ir žvakių?“. Tada
staiga visi rankose laikėme po žvakelę ir po degtukų dėželę. Pasirodo
yra būdas net ir per didžiausią lietų išlaikyti degtukus sausus.
Tiesiog reikia visa degtukų dėžutę apvaškuoti. Ir jai joks lietus
nebebaisus! Tada visi ir išbandėme šią naujieną ir sumetėme degtukų
krebutes į vandenį. Ir iš tiesų, pasiteisino! Tada per visus žolynus,
miško takelius ir tešlutes keliavome gilyn į tankmę. Savaime aišku,
žygiavome. O tada buvo geras reiškinys kaip „Sraigė, sraigė! Arklys!”J
ir prieš mūsų akeles išniro žirgas. Buvo daug juoko, nes galvojome, kad
Antanėlis šiaip pajuokavo, bet..
O kai jau buvome pažįstamoje, savu kvapu kvepiančioje vietelėje,
vyko įsikūrimas. Visi buvome kiaurai šlapi, mūsų kuprinės varvėjo, o
skrandukai reikalavo šilumos.. Tai kiekvienam skautui aišku, kad reikia
„draugo“ laužo. Buvo nuspręsta daryti 2 laužus: vieną arbatai ir
bulvėms, o kitą drabužių džiovinimui. Tad vieni liko su Giedriumi
tvarkyti senos laužavietės ir aiškintis kaip tai padaryti, o Renata ir
aš (Laima) buvome ištremtos per įspūdingai trumpą laiką padaryti naują
laužavietę ir džiovyklą. Mums pavyko! Visiems pavyko! Du laužai
liepsnojo, arbata virė, drabužiai garavo ir džiuvo, pelenuose skrudo
bulvės, o dvi „vaidilutės“ (mes) iš džiaugsmo šokinėjo, kad tai padarėJ
Visi buvo laaaabaiii laimingi tokiu vykusiu žygeliu. Daug ko
išmokome, pasibuvome…O prisiminimai ir patirtis liko neišdildoma.
Ačiū visiems! J

 

                                                                                                         
Iki kitų žygelių, sesula Laima.