(2009 gegužės 1-3 dienomis)

Globok, Dieve, mus, tikime tavim,
Tu rodai kelius mums į laisvę…

Šie giesmės žodžiai dar ilgai turėtų skambėti piligrimų galvoje…
Keliems mūsų organizacijos nariams teko tokia galimybė, tik gal
kitaip, išgyventi pasitikėjimo piligrimystę – savanoriaujant. Per šias
tris dienas ir dar prieš tai dvi (savanoriams reikėjo atvažiuoti
anksčiau) mes bendravome ne tik tarpusavyje ir su Dievu, bet ir
gautomis dovanomis dalijomės su mus priimančiais žmonėmis, su Vilniaus
gyventojais ir miesto svečiais.
Kai kuriems iš mūsų tai buvo pirmas kartas, kai buvome Taize
bendruomenėje. Viskas buvo nauja: tiek pamaldos, tiek visi užsiėmimai,
tvarka… Buvo šaunu matyti daugybę žmonių, susirinkusių iš kitų
miestų, šalių, atvykusių čia su įvairiais tikslais: pabūti kartu, kartu
šlovinti Viešpatį, džiaugtis kasdieniais dalykais, svetingumu.
Dar ilgai neužmiršiu mūsų maisto darbo grupelės bendrumo,
vėluojančių bandelių, didelio žmonių srauto, besibraunančio prie
maisto, grupelės vadovo dainuojamų dainų, karštos saulės, gulėjimo ant
pievelės, mus svetingai priėmusios šeimos rūpinimosi, giesmių, pamaldų,
šaltų bažnyčios grindų, draugiškų svetimšalių, gatvės muzikos dienos
ir visko kito, ką sunku įvardyti keliais žodžiais…

Sesė Renata