Jurginių stovykla
(2009 balandžio 25-26d.)
Šia stovyklėlę suorganizavo mūsų brolis Andrius Byčius. Neaišku
kaip gimė jam tokia idėja, bet ši stovykla išsiskyrė savo paprastumu ir
gera nuotaika. Ji vyko, kaip ir visos didžiosios mūsų organizacijos
vasaros stovyklos, Renave. Mūsų draugovės nariai nežadėjo važiuoti į
šią stovyklėlę dėl tam tikrų asmeninių priežasčių ar šiaip keleto
nepatogumų. Bet paskutinę akimirką paaiškėjo, kad iškilo keletas
problemų dėl vadovų stygiaus. Todėl nieko nelaukdami, per valandą
susikrovę kuprines, patraukėme į Mažeikių pusę. Mūsų draugovę atstovavo
mažuma: Antanas, Juonis, Laima, Renata.
Šeštadienio rytą stovyklavietę prisipildė skautišku juoku,
entuziastiškumu, gera nuotaika. Dalyvių buvo nei daug, nei mažai, apie
50. Kaip ir visos skautiškos stovyklos, taip ir ši buvo atidaryta
iškilminga rikiuote. Po jos prasidėjo orientacinis žygis, trukęs
maždaug 4 valandas. Jo metu skautai, iš anksto pasiskirstę į komandas,
turėjo puikią galimybę išmėginti savo jėgas pjaudami malkas,
persikeldami per upę, šaudydami į taikinį, begamindami laužavietę,
maisto gamybai, prisimindami skautišką istoriją ir t.t Buvo šaunus
laiko praleidimas, kuriuo metu skautai galėjo vienas kitą geriau
pažinti, išmokti atlikinėti užduotis kaip tikra komanda. Po šio
orientacinio, skautams buvo duotas laisvas laikas, kurio metu galėjai
skautus išvysti bežaidžiančius įvairius žaidimus, besigaminančius
maistą, grojančius gitara, dainuojančius ar dar ir toliau
persikėlinėjančius per upę. Buvo šaunu tai, kad nebuvo matyti nei vieno
nieko neveikiančio. Kiekvienas džiaugėsi galėdamas bendrauti…
Vakare, kaip ir kiekvienoje normalioje skautiškoje stovykloje, buvo
laužas su vakaro programa. Jos tema – „Pavasarinis pokštas“. Šio
vakaro metu, galėjai išvysti daug linksmų ir kūrybiškų prisistatymų,
pasirodymų. Pabuvę kartu, ėjome pasmaguriauti naktipiečiais: kakava ir
sausainiais. Pasotinę savo skrandukus ir pasveikinę brolį Kiprą su
gimtadieniu visi patraukėme savo keliais. Kas miegot, kas toliau rymoti
prie laužo. Naktis buvo šilta. Kiek girdėjau, tai niekas nesiskundė
nušalusiomis kojomis ar nosimis. Pabudę ryte, papusryčiavę ir
susitvarkę stovyklavietę, pajudėjome link namų.
Tai buvo paprasta, bet daug nuoširdaus džiaugsmo ir juoko
padovanojusi stovykla. Dar ilgai neužmiršime stovyklos perliukų,
pokštų, kuriuos suprasime tik ten dalyvavę žmonės, taip pat nepamiršime
ir mėlynųjų Antano svogūnų… J taip, tai buvo tikrai šauni stovykla.
Sesė Renata