Mes šiandien tik bėgam!“. Dar ilgai šitas šūkis skambėjo dalyvavusiųjų „Tundroje“ žmonių tarpe, o kai kurių skautukų laikrodžiai vis dar nustatyti br. Arvydo planetos laiku. : ) Daug kartų vos užsimerkus akis teko keltis, tačiau tai stovyklautojų negąsdino. Patirtis, gauta stovykloje, viską atpirko. Užsimiršo pykčiai, nesusipratimai ir netikėti susidūrimai su medžiais. : ) Žmonės, dalyvavę stovykloje, gali pasigirti galintys suteikti pirmąją pagalbą. To juos pamokė Raudonojo kryžiaus atstovės, sutikusios kelias valandas savo brangaus laiko padovanoti jauniesiems vadovams. Svečiai taip pat atvežė ir dovanėlių, kurios buvo traukiamos nemačiomis ir sukėlė daug puikių emocijų. Stovyklos pabaiga nebuvo tokia slogi, kokios dažniausiai būna įsomintinų įvykių pabaigos, nes „Tundros“ gyventojai turėjo galimybę pademonstruoti savo fizinę ir psichologinę jėgą „Lokės pėdoje“. Nei viena nuotrauka neatspindės to, aks iš tikrųjų vyko stovykloje „Tundra 2008“. Ten niekas nepamatys nei „mylimų vyrų“ ar „mylimų moterų“. Taip pat neturės galimybės pasijuokti iš Berankio Džo bei Vėjo, nepamatys br. Valdemaro, miegančio bet kokioje pozicijoje, nesudainuos br. Arvydui dainelės apie šypsenėlę, nevalgys vafliukų ir sausainių, susėdę aplink laužą, negirdės br. Gedo rėkiančio: „Bėgam, bėgam! Greitai!“ , nebėgios su pižamomis, vidury nakties laukais, neieškos pavogtos vėliavos (ir tikrai neras jos savo palapinėje!) ir negyvens su skruzdėmis mutantėmis. Taip pat, žiūrėdami nuotraukas, niekas nepajus tos ramybės tapant ant vazonų, nepajus bendrystės su kitu, bandant suklijuoti vazono šukes… Nuotraukos apie tai nieko nepapasakos, bet papasakos tie, kurie ten buvo, nes kiekvienas iš „Tundros“ grįžo kai ką gavę, kai ką atidavę, pilni prisiminimų, įspūdžių ir gerų emocijų. Už visą tai, už galimybę kažko išmokti, o galbūt ir išmokyti, visi patyriminės vadovų stovyklos „Tundra 2008“ dalyviai turėtų nuoširdžiai padėkoti organizatoriams! : )

Sesė Santa