Piligriminis žygis Kryžių kalnas – Šiluva
(2008 rugsėjo 5-7 d.)
Jau tradicija tapęs Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio
organizuojamas žygis į Šiluvos atlaidus buvo rengiamas šeštąjį kartą.
Kasmet vis daugiau jaunimo prisijungia prie senbuvių piligrimų.
Daugelis į piligrimines keliones vykstančių asmenų keliauja ne tik
pramogauti ar ilsėtis, daugelių iš jų motyvai yra dvasiniai: dvasinis
atsinaujinimas, padėka už jau patirtas malones, atgaila bei nuodėmių
išpažinimas.
Mes, šv. Jurgio draugovės atstovai, būtent ir keliavome dėl šių
visų išvardytų priežasčių. Vieni labiau dėl dvasinių, kiti dėl
pramoginių ir pažintinių. Kelionės pradžia, kaip ir kiekvienais metais,
prasidėjo nuo kryžių kalno, kai atidavę savo sunkiąsias kuprines ir
sudalyvavę mišiose patraukėme link tikslo. Mūsų organizaciją atstovavo 5
asmenys: Dovilė (Drugelis, mūsų vadovė – Dovė), Julius, Jaunėlis,
Alvigita, Renata. Keli asmenys dar prisisijungė kelionei įpusėjus. Bet
vieniši tikrai nesijutome. Vakarais su broliu Valdemaru atvykdavo
vyresnieji broliai ir seserys pasilinksminti ir praskaidrinti mūsų
kelionę.
Buvo daugybę šaunių akimirkų, sutiktų žmonių, jų šypsenų, maldos,
vakarų prie laužo su dainomis, vakaro koncertų, JUOKO, nutrintų kojų,
linksmų žaidimų, saulės… Tai kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą
vietą, bet taip pat kelionė į save, savo vidaus erdves.
Sesė Renata