2008 02 05

Užgavėnės- tai šventė,
kurią švenčia kiekvienas žmogus, laukiantis pragįstančių paukščių ar
besiskleidžiančių medžių pumpurų. Ne paslaptis, kad šia švente
labiausiai domisi maži vaikučiai, kurie vilties kupinomis akutėmis ir
ištiestais delniukais laukia prie savo kaimynų durų, tikėdamiesi gauti
kuo daugiau saldainių, blynų ar net pinigų.

Nenorėjome ir mes atsilikti, tuo labiau juk nesame dar tokie seni,
kad nebesugebėtume taip pasilinksminti. Mūsų šventė prasidėjo po pietų,
kai visi išsidažę ir žydukiškai apsirengę, susitikome prie auksinio
berniuko. Buvo linksma pasijuokti vieniems iš kitų. :]

Kad ši šventė būtų kuo įsimintinesnė, laikėmės visų žydukiškų
tradicijų: turėjome lašininį ir kanapinį, šiaudų prikimšta Morę, ir
žinoma pagrindinius šios šventės skanėstus- BLYNUS! Tad visi, nieko
nelaukdami, su gitaros skambesiais, dainomis ir barškančiais indais,
patraukėme link Salduvės parko, kuriame turėjome puikia progą užsikurti
taip seniai nekurtą lauželį. Bet prieš tai susitikome kelis mažučius
vaikelius, kurie mus pasikvietė į svečius. Visi sugužėjome į kiemą,
užtraukėme linksmą žydišką dainą, kurios dėka mes gavome nemaižai
saldainių! :] Grįžkime prie lauželio programos. Ji neapsiėjo be
lašininio ir kanapinio kovos. Pergalė kaip ir kiekvienais metais aiški,
ji kanapinio rankose. (šypt)  Nors iškovoti ją nebuvo lengva… Kad
dar greičiau žiema atsikratytumėm, įmetėm laužan Morę, kuri nieko
nelaukdama supleškėjo. Taip jai ir reikia. :]

Taip ir praėjo mūsų vakaronė su dainomis, blynais, žaidimu
“Marakatumba”, kanapinio pergale, ir su sudegusia More. Kelias atgal
buvo labai ramus. Virš ežero tvyrojo rūkas, kuris sukėlė mistišką
nuotaiką. Buvo gera eiti visiems kartu ir ta pačia kryptimi…

Sesė Renata